PE plastikinių maišelių struktūrines charakteristikas lemia jų žaliavos polietileno (PE) molekulinė konfigūracija ir agreguota struktūra. Šis sinergetinis mikroskopinių ir makroskopinių struktūrų poveikis tiesiogiai suteikia medžiagai unikalių mechaninių savybių, barjerinių savybių ir prisitaikymo prie apdorojimo, o tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ji tapo pagrindine bendros paskirties pakavimo medžiaga.
Žvelgiant iš molekulinės struktūros perspektyvos, PE yra ilgos{0}}grandinės polimeras, susidarantis papildomai polimerizuojant etileno monomerus. Jo pagrindinę grandinę sudaro sočiųjų anglies -anglies viengubos jungtys, be šoninės grandinės pakaitų (išskyrus nedidelį skaičių trumpų šakų). Ši įprasta linijinė arba šakota struktūra lemia medžiagos lankstumą ir kristalizacijos elgesį. Atsižvelgiant į polimerizacijos procesų ir katalizatorių tipų skirtumus, PE galima suskirstyti į mažo -tankio polietileną (LDPE), linijinį mažo - tankio polietileną (LLDPE) ir didelio -tankio polietileną (HDPE). Subtilūs jų molekulinių struktūrų skirtumai sudaro pagrindą PE plastikinių maišelių struktūrinei įvairovei: LDPE dėl polimerizacijos metu susidarančių ilgų ir trumpų šakų turi laisvai išsidėsčiusią molekulinę grandinę ir mažą kristališkumą (apie 50%-60%), todėl gaunama minkšta tekstūra ir didelis skaidrumas. LLDPE, kuriai būdingas tolygus trumpų šakų pasiskirstymas, turi kompaktiškesnę molekulinę grandinę, padidinančią kristališkumą iki 60–75%, todėl medžiagai suteikia didesnį atsparumą tempimui ir atsparumą pradūrimui. HDPE turi beveik linijines molekulines grandines su labai nedaug šakų, todėl kristališkumas yra 80–90%, todėl pasižymi išskirtiniu standumu ir dideliu kietumu.
Kalbant apie makroskopinę struktūrą, PE plastikinių maišelių formą tiesiogiai formuoja liejimo procesas. Pūtimo formavimas apima išlydytų PE ruošinių ekstruziją per žiedinį štampą, po to dviašį tempimą ir oro aušinimą, kad susidarytų cilindriniai arba plokšti maišai. Šio proceso metu molekulinės grandinės išsilygina išilgai tempimo krypties, padidindamos maišelio išilginį ir skersinį stiprumą. Kita vertus, liejant išlydytą PE išspaudžiama plonais lakštais per plokščią štampą, tada atvėsinama ir suvyniojama. Gauta plėvelė turi mažesnį molekulinės grandinės orientacijos laipsnį, todėl gaunamas didesnis skaidrumas ir lankstumas. Nepriklausomai nuo proceso, PE plastikinių maišelių skerspjūvio struktūrą sudaro vieno-sluoksnio arba{7}}daugiasluoksnės plėvelės. Vieno sluoksnio-struktūros yra paprastos ir pigios{10}}, tinkamos įprastoms pakuotėms. Daugiasluoksnės ko-ekstruzijos struktūros, derindamos skirtingo tankio PE ar kitas dervas (pvz., PA ir EVOH), kompensuoja atskirų medžiagų barjerinių savybių, atsparumo karščiui ar spausdinimo trūkumus, išlaikant pagrindines PE savybes, atitinkančias griežtus maisto, farmacijos ir kitų programų pakavimo našumo reikalavimus.
Mikrostruktūroje kristalinių ir amorfinių sričių santykis ir pasiskirstymas yra labai svarbūs veikimui. Tvarkingas molekulinių grandinių išsidėstymas kristalinėse srityse suteikia standumo ir cheminio atsparumo; laisvas grandinės segmentų judėjimas amorfinėse srityse suteikia elastingumo ir tvirtumo. Pusiau -kristalinio polimero polietileno maišeliai leidžia jiems išlaikyti standumo ir lankstumo pusiausvyrą esant įvairioms temperatūroms ir įtempių sąlygoms. Kambario temperatūroje amorfinės sritys deformuojasi ir sugeria energiją veikiant apkrovai, užkertant kelią trapiam lūžiui; žemoje -temperatūroje kristalinės sritys palaiko struktūrinį stabilumą ir užtikrina atsparumą smūgiams.
Apibendrinant galima pasakyti, kad PE plastikinių maišelių struktūra yra molekulinės grandinės konfigūracijos, agreguotos kristalizacijos ir liejimo procesų bendro poveikio rezultatas. Šis tikslus daugiasluoksnės struktūros valdymas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp stiprumo, skaidrumo, barjerinių savybių ir sąnaudų, nuolat stiprindama savo pagrindinę padėtį pakuočių pramonėje.
